Make your own free website on Tripod.com

BIOGRAFIA IME

ARTIKUJ NË EPOKA E RE

ARTIKUJ

INTERVISTA

KOSOVA PËRCAKTIMI IM

AVDUSH HASANI

FOTO TË UĒK-së

A DO TĖ VOTOHEN MASKAT NACIONALISTE NĖ ZGJEDHJET NACIONALE TĖ KOSOVĖS

KRYETARI QĖ DĖSHIRON TĖ JETĖ NGA " BRADASHI " DHE KRYETAR I "PODUJEVĖS" E JO NGA BARDHOSHI DHE KRYETAR I BESJANĖS !!!

DISTANCIM PUBLIK- drejtuar instancave partiake tė LDK-sė dhe mjeteve tė informimit

DROMCA NGA TENDENCA PĖR PĖRQARJE NDĖRSHQIPTARE

NĖ RETROSPEKTIVĖ ; QĖSHTJA E PĖRFAQĖSISĖ SĖ KOSOVĖS NĖ TIRANĖ NĖ VITIN 1994

SA FYTYRA I KE O IBRAHIM RUGOVA ??!!

PORTRETI I IBRAHIM RUGOVĖS NĖ FUSHATĖN ZGJEDHORE 2001

SHKRIMET ME POROSI QË I BËNË SHEFQET JASHARI-STROFCI

DROMCA NGA TENDENCA PĖR PĖRQARJE NDĖRSHQIPTARE

E gjithė lufta me pėrmasat e saj u reflektua edhe me luftėn speciale. Lufta speciale nuk ėshtė ndonjė luft me mjete speciale, po luftė me mjete mė banale. Pėrhapja e gėnjeshtrave, dyshimeve, pėrqarjeve, mbjellja e dėshprimit te shqiptarėt, defetizmit dhe humbjes, ėshtė i tėr arsenali i sajė. Kjo luftė fatkeqėsisht u reflektua edhe nė disa segmente nė mjete tė informimit nė gjuhėn shqipe dhe te disa pseudo veprimtar nė Zvicėr. Do tė komentoi vetėm disa nga mė banalet dhe mė tė tejdukshmet. Personat qė i kanė bėrė kėto veprime pėrfaqėsojn llumin e LDK- sė. Personalisht duke qenė viktim e okupatorit serb do tė kujdesem qė familjarėt dhe fėmijt e tyre tė i njoftoi me kėto veprimtari tė tyre, nė mėrgatė dhe nė Kosovė. Duke ditur pėrmasat e mėdha tė luftės dhe fuqin propagandistike tė Shkieve, kėto tendenca i quajta dromca se faktikisht nuk kanė pasur mundėsi tė realizimit tė tyre sepse gjithkund kanė hasur nė demaskim. Fatmirsisht ky ėshtė edhe ai kulmi i asaj lufte speciale. Mė banale dhe mė tė tejdukshme mė heret nuk kam hasur as nė mjetet e informimit e as nga bataku i thash e thanave, qė edhe janė vendi ku lulėzon kjo luftė e ndytė qė quhet speciale. Po filloi me shembuj konkret, citime tė fjalėve konkrete tė cilat janė tė shėnuara ose tė regjistruara. "Politika mafioze e Lindjes ka lėshuar rrėnjėt edhe mbi shqiptarėt. Ideologjia mafioze komuniste nuk shkon nė dobi tė shqiptarve e aq mė paknė dobi tė Kosovės. Kjo logjikė nuk ka as rregulla shtetformuese dhe nuk din tė rrespektoi tė drejtat elementare njerzore. Tash nė kėtė situatė shtrohet obligim pėr ne a tė mbesim nėn ndikimin mafioz komunist me shtetin tonė qoft i bashkuar nėpėr konfederata a pankonfederata ballkanike apo tė orjentohemi pėrfundimisht nga Europa nga Amerika" - kėshtu deklaron nė Buks tė St. Galenit nė Zvicėr Hajrullah Shatri ish oficer i Armatės Popullore tė Jugosllavisė , tani antar i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr, "Rilindja" 25. maj 1999 f. 7 . Deklarata e Hajrullah Shatrit ėshtė e shkolluar dhe e koordinuar me propagandėn serbe se prapa UĒK-sė ėshtė politika mafioze e Lindjes. Nė shiqim tė parė tė duket se ai me Lindje mendon bllokun e Lindjes dhe Paktin e Varshavės gjegjėsisht kampin e vendeve Socialiste. Lexuesit naiv atje i shkon mendja. Po kampi i shteteve Socialiste mė nuk ekziston dhe nuk ekziston as nė vet Rusin as nė Lindje. Mafia e Lindjes sot ka sinonim terroristin Bin Ladenin tė cilin edhe serbia e akuzon se ndihmon UĒK-nė dhe ka bazat nė Shqipėrin Veriore. Kėtu komunizmi mund tė lidhet vetėm me Gadafin dhe ideologjin e tij dhe mafin e tij nė mbėshtetje tė terrorizmit ndėrkombėtzar, po ēka tė i bėjsh qė Gadafi ėshtė po ashtu si Hajrullah Shatri, ish oficer i Armatės Popullore tė Jugosllavisė dhe nė luftėn e Bosnjės dhe luftėn nė Kosovė ai ka qenė nė anėn e Millosheviqit. Qėllimi i deklarimit tė tillė tė H.Sh. si ish oficer i APJ-sė dhe tash si antar i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė ėshtė tė vėrtetoj tezat Serbe se luftėn nė Kosovė dhe UĒK-nė e financon mafia dhe "politika mafioze e Lindjes" qė sot nėnkuptohet mafia dhe terroristi Bin Laden. Dhe sipas kėsaj propagande nė Kosovė nuk ka dhe nuk ka pasur arsye tė luftohet etj. Kėtė ai e bėnė nė mėnyrė mjeshtrore se duket se ka njė shkollė pak a shum tė dresuar. Sepse shqiptarėt me lexim rutinor ose dėgjim rutinor mendojn se ai aludon nė socialistėt (e Lindjes po ku jan ata???) dhe se ai ėshtė demokrat !!!! Ku ka demokraci te ish oficerėt Jugosllavė tė cilėt janė edukuar me tharmin mė ekstrem komunist dhe pansllavist tė Jugosllavizmit. "Njė luftar nė Dukagjin nga granata ėshtė plaguar aqė shum sa ju ka shkyer barku dhe gjoksi, ai me dor tė veten mushkrit i ka shti brenda trupit nga qarja e barkut dhe gjoksit. Disa bashluftar qė ju kanė gjetur pran, kur ky ju ka lypur ndihėm ata ju kanė pėrgjegjur se nėse e then dhe e shkelė fotografin e Ibrahim Rugovės ta shpėtojm jetėn- dmth ja kushtėzojn shpėtimin e jetės me thyerjen e fotografisė sė Ibrahim Rugovės." (Kėshtu jepte informacione pėr situatėn nė Kosovė Jusuf Demaj antar i kryesisė sė degės sė LDK-sė nė Zvicėr nė tubimin e nėndegės sė LDK-sė nė Goldau 7 maj 1999. nė tė cilin tubim isha personalisht dha kam reaguar aty pėr aty duke shprehur mosbesim dhe duke sygjeruar antarin e Kryesisė se punėn qė e bėnte ishte punė e dėmėshme) Qėllimi i tubimit ishte mobilizimi i bashkatdhetarve nė ndihėm tė luftės sė popullit tė Kosovės pėr ekzistencė. Nė tubim merrnin pjesė mbi 100 bashkatdhetar. As nga ana mjeksore as nga ana teorike deklarimi i tillė i Jusuf Demės nuk ėshtė i vėrtetė. Njeriu i cili ka tė shkyer barkun dhe gjoksin sė paku ėshtė i alivanosur. Nė kėtė gjendje ai nuk ka mundėsi qė me dorė tė vet tė shtij mushkėrit nė gjoks e as tė flas dhe tė kėrkoj ndihėm. Nė front apo kudo qė ka ndodhur si u bė tė gjindej fotografia e Ibrahim Rugovės (dhe atė nė kornizė, pasi qė duhej tė thyhej) dhe personi i plagosur me aso plage tė kėrcnohej se do tė i shpėrtohej jeta vetėm nėse e then dhe e shkelė atė !! Qėllimi i vėrtet i Jusuf Demės : pėrhapja e informacioneve tė rreme se nė front tė luftės kundėr Serbisė ka aso pėrqarje sa edhe e mbysin njeri tjetrin, dhe keni kujdes mos u nisni vullnetar pėr tė ndihmuar UĒK-nė. Dobėsimi i vullnetit pėr luftė dhe shkaktimi i dėshprimit ndėr bashkatdhetar.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rasti tjetėr : "-Hashim Thaqi nėse vazhdon kėshtu mund ta siguron njė vend nė gjyqin e Hagės" - thekson Nazmi Peci antar i kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr nė njė tubim me bashkatdhetar nė Buks tė Zvicrės, "Rilindja" 25. maji 1999 f. 7... Nė kohėn kur e gjith bashkėsia ndėrkomėtare ėshtė e bindur se pėr gjyqin e Hagės dhe kriminel i luftės edhe nė Kroaci edhe nė Bosnjė dhe tash nė Kosovė ėshtė Sllobodan Millosheviqi dhe bashkpuntorėt e tij , del Nazmi Peci nė emėr tė LDK-sė Dega nė Zvicėr dhe dėshmon pėrpara opinjonit publik dhe nė shtyp se Hashim Thaqi bėn veprime tė cilat do ta dėrgojn nė gjyqin e Hagės. Edhe kjo tendencė shum e gjveshur pėr tė vėrtetuar akuzat Serbe (Hashim Thaqi ėshtė i denuar dhe me fletarrestim nga organet Serbe) se UĒK-ja ka bėr dhe bėnė krime duke inskenuar Kleqkėn, Gllogjanin etj. Nazmi Peci ėshtė aq naiv dhe e bėnė punėn aq jo profesionalisht qė edhe i marri e kupton prapaskenėn e dyshimt tė tij. Ky i gjori nuk din tė i kamufloi si oficeri i APJ-sė Hajrullah Shatri. Gjyqi i Hagės do tė merret me kriminelėt serb tė cilėt bėn masakrėn e Prekazit, Obrisė, Likoshanit,Reqakut, Izbicės, Koliqit ..... po a mundet njeriu tė i pėrmendė vetėm nė njė faqe tė gjitha krimet serbe kundėr njerzimit. Tendenca e tillė qė publikisht nė tubime dhe nė mjete tė informimit pėr tė dėshmuar se edhe nga pala shqiptare nė Kosovė kemi pėr gjyqin e Hagės ėshtė bėrja e punės sė shkaut pėr relativizimin e krimeve dhe kriminelėve Serb. As Hashim Thaqi as UĒK-ja nuk kan vrarė kurrė civil. Njeriu qė qysh nga viti 1988 ėshtė i angazhuar nė procesin e formimit tė Republikės sė Kosovės dhe ēlirimit tė saj duke vepruar me dėshmorėt Afrim Zhitia dhe Fahri Fazliu e deri te Heroi Adem Jashari meriton respekt pavarsisht botkuptimeve dhe mendimeve politike qė mund ndokush tė i ketė tė kundėrta me te. Nuk ėsht nė pyetje as karriera dhe pėrfitimi materjal, ai ka pasur tė rregulluar strehimin politik nė Zvicėr; edhe po tė bėhej kryetar i Shqipėrisė apo Kosovės nuk do tė kishte benificionet 4000 Fr nė muaj me jetes tė siguruar dhe standard bashkohor. Ai ka sakrifikuar aq shum sa dikush vetėm po tė i mendonte do tė rrėnqethej. UĒK-ja ėshtė formuar si njėra nga ushtritė mė origjinale dhe me vėshtėrsi qė asnjė ushtri ēlirimtare nė botė nuk i ka pasur peripetit e saja. Kujtoni vetėm bartjen e armėve nė krah dhe me kuaj bjeshkėve dhe kalimin e sa pritave e sa fushave tė minuara dhe ai armatim ka mbrri deri nė skajet mė tė largėta tė Kosovės nė Drenicė, Shalė, Llap etj. Sa janė vrarė nė kufi e pusi tė ndryshme. Ajo ėshtė njė ushtri titanike vlerat e sė cilės populli do tė i vlersoi nė vazhdimėsi, sado qė tė kaloj koha, vlera e saj rritet me proporcion gjeometrik. Mė tutje: "Kėto pėrqarje zėnė fill nė Tiranė, dhe janė tė inicuara nga qeveria komuniste e atjeshme e cila ka gjetur njė grusht ksovarėsh me tė cilėt po manipulon pėr tė shkaktuar kaosin serioz nė shkallė kombėtare" - Sallah Jonuzi antar i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr, "Rilindja" 25. maji 1999 f.7.. Nė po atė nivel naiviteti bjen edhe Sallah Jonuzi. Ai me kėtė deklarat mundohet tė vėrtetoj tezėn Serbe se lufta nė Kosovė drejtohet nga njė grup kosovarėsh nga Hotelet e Tiranės dhe se nė Kosovė nuk ka arsye tė vėrtet pėr luftė ēlirimtare po ata janė tė manipuluar nga stalinistėt shqiptar. Akuza Serbe tė bajatisura. Serbia gjithmon ėshtė munduar qė luftės sė popullit tė Kosovės tė ja mvesh ose petkun e Stalinizmit ose petkun e Fundamentalizmit tė Iranit ose Bin Ladenit (tė Lindjes). Edhe puna e Sallah Jonuzit nuk ėsht aspak e kamufluar po shum transparente e gjveshur dhe naive. Mė tutje: "Nė demostratėn qė do tė organizohet nė Bern tė Zvicrės nė shtator tė vitit 1998 tė organizuar nga Dega e LDK-sė nuk guxon tė ketė brohoritje dhe parolla pėr UĒK-nė" mbledhja e Kryesisė sė Zgjeruar e Degės sė LDK-sė mbajtur nė Zug- deklaruan dhe e pėrkrahėn Nazmi Peci, Hysen Gėrvalla, Sallah Jonuzi, Hajrullah Shatri, Jusuf Demaj etj. Kjo bėhet pasi UĒK-ja veq kishte bėrė kontakte me personalitete dhe diplomat tė kalibrit botror si me Holbrukun nė Junik ashtu edhe me Gelbardin nė Zvicėr. Ishte periudha kur UĒK-ja fitonte legalitetin dhe legjitimitetin e saj si mbrojtėse e liris dhe popullit tė Kosovės. E gjith Kosova mbėshteste UĒK-nė. Me legjitimimin e UĒK-sė nga faktori ndėrkombėtar legjitimohej edhe drejtėsia e luftės sė saj dhe e drejta e popullit tė Kosovės pėr vetmbrojtje dhe ēlirim. Ishin kėta hapat e parė qė UĒK-ja tė llogaritej si faktor i rėndėsishėm nė bisedimet pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės. Tentimi qė nė protestėn e Bernit tė mos brohoritej pėr UĒK-nė ishte pikėrisht pėr ēėllim qė faktori ndėrkombtar tė kuptoj se ja populli i Kosovės vet nuk e mbėshtet UĒK-nė dhe e cilson si ekstremiste dhe pėr kėtė arsye ajo nuk bėnė tė legjitimohet dhe legalizohet nga faktori ndėrkombėtar. Ėshtė shum interesante se edhe kėtu dalin emra tė njejtė me porosi tė njejtė. Mė tutje: "Kemi nė evidencė 80 bashkatdhetarėve qė punojn dhe jetojn nė Zvicėr se gjat qėndrimit nė pushime nė vendlindje nė Kosovė UĒK-ja ua ka konfiskuar pasaportat dhe i ka denuar qė tė paguajn nga 2000 Franga Zvicerane " nga mbledhja e Kryesisė sė Degės sė LDK-sė e publikuar edhe nė shtyp. I njejti konstatim dhe dyshim kishte po tė njejtin qėllim denigrimin e UĒK-sė pėrpara se ajo tė fitonte legalitetin dhe legjitimitetin nga diplomacia ndėrkombėtare. Po tė ishte e vėrtet se 80 personave u janė marrė pasaportat dhe janė plaqkitur nga 2000 franga do tė kishin reaguar edhe Komiteti i Helsinkit edhe Amnesti Internacionale e do tė vinte puna deri te gjyqi i Hagės. Mė tutje: "Ku ka mė turp pėr njė popull dymilionėsh siē ėshtė Kosova, shef i shtatmadhėrisė ushtarake (UĒK-sė) t`i bėhet njė futbollist. Prandaj luftėn me Serbin UĒK-ja e ka humbur sepse atė qė e ka synuar Serbia e ka realizuar. " thekson Fadil Kajtazi nė tubimin e LDK-sė nėndega e Thurgaut e botuar edhe nė "Rilindja" tė 12. majit 1999. Edhe njė deklarim shum naiv dhe shum transparent pa u munduar fare ta mshef simpatin qė ka pėr Serbin dhe urrejtjen qė ka ndaj UĒK-sė. Njė shef i shtatėmadhoris mund tė jetė edhe futbollist edhe tenist edhe karatist i mirė aty nuk ka asgjė tė keqe. Kosova dhe vendi nuk duhen me "zanat" dhe "shkollė" apo "dresim nė APJ", po duhet me zemėr, guxim e trimėri. UĒK-ja nuk e ka humbur luftėn me Serbin dhe nuk do ta humbė kurrė. Nė Kosovė ėshtė punuar dhe luftuar kundėr Serbis dhe Jugosllavisė edhe kuar ajo i ka pasur mbi 20 milion banor edhe atėher kur askush nuk ka ėndėrruar se ajo do tė bombardohet nga NATO-ja. Mė tutje: "Z. Ruzhdi Pacolli kėrkoi qė nga ky tubim tė dėrgohet njė telegram me rastin e vrasjes misterioze tė akademik Fehmi Agani"!!! -theksuar nė tubimin e LDK-sė nėndega e Thurgaut e botuar edhe nė "Rilindja" tė 12. majit 1999. Kjo thėnje dėshiron tė vėrtetoj propagandėn serbe se Akademik Fehmi Aganin e kanė vrar shqiptarėt- gjegjėsisht UĒK-ja, prandaj e quajn "vrasje misterioze" njė vrasje klasike Serbe e dėshmuar shumėfish, nga "veprimtar" tė LDK-sė dega nė Zvicėr quhet misterioze dmth. e pa sqaruar dhe me motive tė panjohura !!! Po dihet qė Akademik Fehmi Agani ėshtė ndėr intelektualėt e parė qė pėrkrahėn kėrkesėn e popullit tė Kosovės pėr Republikėn dhe Pavarsin, krahas Ali Hadrit, Ukshin Hotit, e intelektualė tė tjerė qė u burgosėn, u diferencuan, u larguan nga proceset edukative dhe u larguanngan nga puna. Akademik Fehmi Agani ėshtė ndėr disidentėt e vendosur tė kundėrshtimit tė komunizmit Jugosllav nė Kosovė. Fatkeqėsisht sot persona tė caktuar punojn dhe pėrhapin tė pavėrteta pėr tė pėrēar shqiptarėt dhe pėr tė zvogluar krimet e Shkieve ndaj shqiptarve !!!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ku na mbet mafia komuniste Jugosllave qė i detyronte shqiptarėt tė ndrronin kombėsin dhe tė bėheshin "Jugosllav" duke vazhduar me shembujt e vet personal si Ali Shukria , Azem Vllasi, Sinan Hasani , Kolė Shiroka e compania e tyre, e gazetarucat e gazetat nė gjuhėn shqipe qė prodhoheshin nga zyrat e Komiteteve Komuniste Komunale, Krahinore, Republikane dhe Federative. Ku na mbetėn kumbarėt e shkieve e tė vllaznim bashkimit tė leqitėsve dhe tė diferencuesve ideopolitik. Ata qė ishin nė bishtin e kėsaj politike qė dikur krenoheshin se ishin tė tillė, sot bėjn luftėn denigruese dhe pėrqarėse pėr tė mbuluar turpet e tyre. Kjo ėsht njėra ndėr tendencat pėr tė futur pėrqarjen nė mes tė gjeneratave. Gjenerata e vitit 1990 u kėndell nga ideologjia komuniste jugosllave, nga iluzioni i vllazrim bashkimit me serbėt, nga iluzioni i krijimit tė kombit socialist dhe patriotizmit Jugosllav, luftarėve tė nacionalizmit dhe irridentizmit shqiptar, diferencues leqitės e ndytėsira tė tjera. Sa u gėzuam qė shum intelektual shkrimtar e gazetar shqiptar mė nuk e mbėshtetnin politikėn e vllaznim bashkimit, nuk e mbėshtetnin patriotizmin Jugosllav, nuk e luftonin nacionalizmin dhe irredentizmin shqiptar, po pėrfundimisht ishin kthyer nga populli i vet dhe kėrkesat dhe angazhimet e tij pėr Repblikėn e Kosovės. Fjala Kosova Republikė tash thuhej lirisht pa droje, nuk ruheshin shkollat dhe objektet tjera shqiptare se mos nacionalistat po shpėrndanin ndonjė pamflet apo mos po shkrauanin ndonjė parullė "armiqėsore dhe kundėrrevolucionare". Nė vitin 1990 u bė pajtimi ndėrė shqiptar, kur tė gjith u deklaruan se jan pėr Republikėn e Kosovės. Nė zhargonin aktual politik dhe tė mjeteve aktuale tė informimit shpesh viti 1990 merret si vit i okupimit tė Kosovės, dhe kur fillojn tė pėrmendin dhunėn dhe terrorin e komunizmit Jugosllav fillojn tė numrohen krimet nga viti 1990. Kėtu fillojn tė pėrmenden suspendimet, largimet nga puna, shuarja e institucioneve etj. etj. Pastaj si me ndrojtje diku mė von apo nė raste tė veēanta pėrmendet periudha e Rankoviqit dhe dhuna e pas Luftės sė Dytė Botėrore siē jan maskra e Tivarit, masakra e Sremit , Drenicės, Gjilanit etj. Kėtu ju humb koncepti dhe rrjedhshmėria e fakteve. Nėse ndonjėher pėrmenden krimet dhe gjenocidi ndaj shqiptarve nėse pėrmendet Naēertanija e Ilija Garashaninit, Elaboratet e Vasa Ēubrillovicit dhe Ivo Andricit masakrat e Tivarit etj ... periudha e Rankovicit, periudha e dėnimit tė kundėrrevolucionit nė Kosovė gjat vitit 1981-1989 dhe pas tė gjitha kėtyre thuhet se Kosova u okupua nė vitin 1990 bėhet gabim trashanik (apo i qėllimt). Kjo bėhet nga pjesa e atyre politikanve apo gazetarve tė koridoreve tė Komiteteve Komuniste tė cilėt nė njerėn ose mėnyrėn tjetėr kanė qenė tė implikuar nė politikėn e periudhės sė cekur mė lart. Dėnimi dhe denoncimi i asaj politike do tė ishte veprim mė i mirė se sa tendenca pėr mbulimin e saj, heshtja e asaj politike ua rėndon biografin se faktet nuk mund tė ndryshohen dhe historia nuk fillon as me 1990 e me fillimin e kėndelljes sė tyre kombėtare dhe shkėputjes nga ideologjia komuniste dhe ideologjia pansllaviste por fillon mė heret dhe ka njė kronologji tė rrjedhėshme tė rezistencės shqiptare pėr liri dhe pavarsi.

 

LARTË

VULLNETARĖT E UĒK-SĖ

I lėshoj djelli rreze borės Lulzojn fushat e Kosovės Dojn me qa krojet dhe gurrat Ku i kan mbet Kosovės burrat ! Qysh po e derdhim kėtė uji kot Tash sa stinė e tash sa mot A e ndalim sot kėtė uji Tė mos ja shuajm o etjen gjithkuj ! Nė der tė shtėpisė ndihet njė zė Po shkoj nėnė se s`duroj mė Se kėshtu nėnė nuk qahet halli S`mund me ndejt mė nė varr pėr sė gjalli ! Veq ma jep pak bukė e kryp Nėnė e djalė po mirren ngryk Me ma bė hallall moj nėnė Se veq vetėm mė duhet me tė lėnė ! Rrugėt e malit e pritėn trimin Pėr me shku me dhėnė Betimin Shkoi atje dhe shokėt i gjeti Kur njė zė e pėrshėndeti Tungjatjeta ushtar i ri Sikur akull nė vendė ėshtė ngri Pėr pak fjala i mbeti nė grykė A je ti or vėlla apo po mė bėjnė sytė Hije tė paska pushka nė dorė Kur je kthye or vėlla nė Kosovė Sa mė ka marr malli me tė pa Qe sa ditė ke ardhė or vėlla Vėllau vėllaun pėrqafoi Zemra lotėt si ndaloi I kish nda shum vjet mėrgimi I bashkoi nė Ushtri Betimi ! (kėngė popullore)

TĖ MASHTRUARVE

Mos ndėgjoni fjalėt e kota Se liria s`ėshtė e burgosur Mos ja shtoni nėnės plagėt Se mjaft tė tjerėt e kan plagosur Mos ja thyeni krahun Shqiponjės Mos ja hapni rrugėn Lotit Se lotojn syt Teutės Se qan Shpata e Kastriotit Mos ja prkni plagėn Nėnės Mos ja mbyllni shtėpisė derėn Se ėshtė vrar USHTARI I RI Pa e par pranverėn me sy Mos ja kėputni telin Lahutės Mos ja ndalni ritmin Kėngės Mos ua prishni ėndrrėn atyre Qė s`jan ngopur me qumshtin e Nėnės Mos ja ndalni kėngėn bilbilit Se i lirė kurrė s `ka kėnduar Se shum vite ishte nė kafaz Kurr nė qiell pa fluturuar Mos ja kėputni zemrėn Nėnės Siq e kputėn Lulen nė Pranver Se kjo tok ka than me shekuj

FAJI FALET VETĖM NJĖHER (kėngė popullore)